3.2.1. Pavadinimo formos
Galimos dvi akto pavadinimo formos: ilgasis pavadinimas (nurodoma akto rūšis, numeris, aktą priėmusios institucijos pavadinimas, priėmimo data ir dalyko aprašas) arba trumpasis pavadinimas (nurodoma akto rūšis, numeris ir, kai minima pirmą kartą, – aktą priėmusios institucijos pavadinimas).
Galimos dvi akto pavadinimo formos: ilgasis pavadinimas arba trumpasis pavadinimas.
Kai aktas kito akto pagrindiniame tekste minimas pirmą kartą, paprastai rašomas ilgasis pavadinimas, o išnašoje visada pateikiama nuoroda į Oficialųjį leidinį, kuriame aktas buvo paskelbtas. Ilgasis pavadinimas rašomas nurodomųjų dalių pagrindiniame tekste, o konstatuojamosiose dalyse, straipsniuose ir prieduose jis pateikiamas išnašoje.
Vėliau nurodant jau paminėtą aktą rašomas trumpasis pavadinimas – aktą priėmusi institucija ar Oficialiojo leidinio nuoroda neminimos.
Ilgasis pavadinimas
Ilgąjį akto pavadinimą sudaro:
- akto rūšis (reglamentas, direktyva ir pan.),
- numeris (santrumpa (-os) („ES“, „Euratomas“, „ES, Euratomas“, „BUSP“), metai ir akto eilės numeris),
- aktą priėmusios institucijos pavadinimas,
- priėmimo data (Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtuose aktuose – pasirašymo data),
- dalyko aprašas,
- dvigubo numeravimo aktuose – aktą priėmusios institucijos suteiktas numeris (žr. 1.2.2 punktą, „Dvigubas numeravimas“).
Šių pavadinimo dalių eiliškumas priklauso nuo kalbos. Ilgojo pavadinimo elementai kableliais neskiriami, tik dalyko aprašas skiriamas pagal skyrybos taisykles.
Ilgasis pavadinimas visada pateikiamas su nuoroda į Oficialųjį leidinį, kuriame aktas buvo išspausdintas. Nurodomosiose dalyse ilgasis pavadinimas pateikiamas tekste, o Oficialiojo leidinio nuoroda – išnašoje:
atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/476 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga remdamasi PPO ginčų sprendimo tarybos patvirtinta ataskaita antidempingo ir apsaugos nuo subsidijavimo klausimais(1) <…>
Konstatuojamojoje dalyje, straipsnyje ar priede pirmą kartą nurodomo teisės akto ilgasis pavadinimas kartu su Oficialiojo leidinio nuoroda pateikiamas išnašoje:
manoma, kad vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/2365(2), neprisidedama prie kainos susidarymo proceso <…>
Teikiant ilgąjį pavadinimą įtraukiami visi tą pavadinimą sudarantys žodžiai, pavyzdžiui, „(ir) kuriuo (-ia) iš dalies keičiamas (-a)…“ arba „(ir) kuriuo (-ia) panaikinamas (-a)…“, bet neįtraukiamos po antrašte parašytos frazės: „kodifikuota redakcija“, „nauja redakcija“ ir t. t.
Trumpasis pavadinimas
Trumpasis pavadinimas vartojamas konstatuojamosiose dalyse, straipsniuose ir prieduose. Trumpąjį akto pavadinimą sudaro:
- akto rūšis,
- numeris (santrumpa (-os) („ES“, „Euratomas“, „ES, Euratomas“, „BUSP“), metai ir akto eilės numeris),
- nurodant pirmą kartą – aktą priėmusios institucijos pavadinimas,
- dvigubo numeravimo aktuose – aktą priėmusios institucijos suteiktas numeris (žr. 1.2.2 punktą, „Dvigubas numeravimas“).
grynaveisliai veisliniai gyvūnai, įrašyti į kilmės knygas, turėtų būti identifikuojami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 (2);
<…>
Trumpasis pavadinimas be aktą priėmusios institucijos pavadinimo ir nuorodos į išnašą vartojamas tada, kai aktas jau buvo paminėtas:
grynaveislių veislinių arklinių šeimos gyvūnų atveju Reglamente (ES) 2016/429 numatyta <…>
Kai nurodomas konkretaus deleguotojo ar įgyvendinimo aktas ilgasis ar trumpasis pavadinimas, nurodant akto rūšį visada vartojamas terminas „deleguotasis“ arba „įgyvendinimo“:
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.
Kita vertus, nurodant akto rūšį, žodis „deleguotasis“ arba „įgyvendinimo“ nepridedamas, kai tekste daroma nuoroda į tą aktą, pavyzdžiui: „Priėmė šį reglamentą“, „Šio reglamento priedas“, „Ši direktyva skiriama valstybėms narėms“, „Šio sprendimo 2 straipsnis“ ir t. t.