8. Išnašos ir jų nuorodos

Išnašos paprastai pateikiamos atitinkamo puslapio apačioje. Jos gali būti numeruojamos nuosekliai visame dokumente arba numeruojamos iš naujo kiekviename puslapyje.

Išnašos paprastai pateikiamos atitinkamo puslapio apačioje smulkesniu šriftu (paprastai dviem punktais mažesniu) negu pagrindinis tekstas; nuo teksto jos atskiriamos trumpa linija ir eilutės intervalu.

Paprastai išnašos numeruojamos nuosekliai visame dokumente, nors gali būti pradedama numeruoti iš naujo kiekviename puslapyje. Kai kuriais atvejais pastabos gali būti sugrupuotos skyriaus ar tomo pabaigoje ir pateiktos kaip galinės išnašos.

Oficialiajame leidinyje skelbiamuose dokumentuose išnašos numeruojamos nuosekliai. Jei dokumente yra priedų ar priedėlių, išnašos kiekvieno priedo ar priedėlio pradžioje pradedamos numeruoti iš naujo.

Esant identiškoms išnašoms, leidiniuose, išskyrus Oficialųjį leidinį, reikėtų vartoti formuluotę „žr. x išnašą, p. y“, o ne idem arba ibidem, nes tai gali sukelti painiavą. Korektorius arba pakartos visą išnašą, arba įterps teisingą numeraciją į korektūrą.

Oficialiajame leidinyje identiškų išnašų tekstas kaskart pateikiamas visas.

Kiekviena išnaša baigiama tašku.